Teismų reforma 2018

Nuo 2018 m. sausio 1 d. kreiptis į teismą žmogui tapo dar paprasčiau – lankytojus teismai pasitinka su aukštesne darbo kokybe, efektyvesniu žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymu, lengvesnėmis galimybėmis kreiptis į teismą ir greitesniu bei pigesniu teismo procesu.

Kaip teismai dirba nuo 2018 metų?

Vietų, kuriose dirba teisėjai ir nagrinėjamos bylos – vadinamų teismo rūmais – šalyje išliko tiek pat, tačiau teismai administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų.

Vietoj 49 apylinkių teismų liko 12 apylinkės teismų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai su 4–5 padaliniais (teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Vietoj 5 apygardų administracinių teismų veikia 2 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, turintis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmus.

Be šių teismų, toliau savo veiklą vykdo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 5 apygardų teismai.

Visą reformuotų teismų struktūrą rasite čia.

Visą Lietuvos teismų sąrašą galite rasti čia. 

Teismų reorganizavimo tikslai:

1. Didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį bei sąlygas;
2. Palengvinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos;
3. Efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius, koncentruojant teismų administravimui skiriamus išteklius;
4. Plėsti teisėjų savivaldą, įteisinant naują teismų savivaldos grandį;
5. Plėsti teisėjų specializacijos galimybes, didinant viename teisme dirbančių teisėjų skaičių;
6. Panaikinti organizacinius trukdžius nagrinėjant bylas – suderinti teismų bei kitų teisėsaugos institucijų veiklos teritorijas.

Nauda teismų lankytojams

Lengvesnis procesinių dokumentų inicijavimas.
Nuo 2018 m. asmenys, besikreipiantys į apylinkės teismą, gali patys pasirinkti, kuriuose apylinkės teismo rūmuose teikti teismo procesą inicijuojančius dokumentus. Pateikus dokumentus, toliau bylos nagrinėjimo procesas liko toks pat kaip iki reformos, t. y. teismo procesas vedamas tuose rūmuose, kuriems byla yra teisminga.

Arčiau proceso dalyvių nagrinėjamos bylos.
Atsižvelgdamas į proceso šalių gyvenamąją vietą ir galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, teisėjas turi teisę bylos nagrinėjimą perkelti į bet kuriuos to paties apylinkės teismo rūmus ar kitas patalpas. Taip praplečiamos galimybės greičiau išnagrinėti bylą, taupomos teismo proceso dalyvių lėšos.

Kokybiškesnis klientų aptarnavimas.
Diegiant gerosios vadybos principus, teismuose nustatyti bendri teismo klientų aptarnavimo ir bylų duomenų valdymo standartai.

Nauda teismams

Sklandesnis teismo procesas.
Reforma padėjo subalansuoti darbo krūvio apimtis tarp skirtingų teismų ir jų rūmų. Naujovės sudaro galimybę suvaldyti bylų srautus – perduoti bylas nagrinėti teisėjams iš vienų teismo rūmų į kitus. 

Efektyvesnis finansinių išteklių valdymas.
Centralizavus teismų valdymą, administravimo funkcijos sutelktos vienuose centriniuose teismo rūmuose. Praktika rodo, kad didieji šalies teismai lėšas panaudoja efektyviau nei mažieji. Sumažinus administravimui skirtas išlaidas, atsiranda galimybių teismams nupirkti trūkstamos kompiuterinės įrangos, skirti lėšų teismo patalpų renovavimui, užtikrinti tinkamą teismo paslaugų teikimą. 

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Po reformos įgyvendinimo teismų veiklos teritorijos sutampa su policijos ir prokuratūros centrinių padalinių teritoriniu išdėstymu – taip panaikinti organizaciniai bylų nagrinėjimo trukdžiai.

Išsami informacija apie reformą – šiame leidinyje.

Teismų reformos planas